Andrew Zoppos
Gimiau Kipre, toje mažoje saloje rytiniame Viduržemio jūros regione, nuostabioje kalnų vietovėje.
Vos atlikęs karinę tarnybą, imigravau į Australiją. Tai įvyko 1968 m. lapkričio mėn., kai atvykau į Melburną, turėdamas ne daugiau kaip vieną nedidelį lagaminėlį su keliais drabužiais ir daugybę svajonių. Mano anglų kalbos nemokėjimas labai apsunkino šią naują mano gyvenimo patirtį. Po darbų dviejomis pamainomis, taupęs kiekvieną centą, sugebėjau nusipirkti nedidelį verslą, mažą parduotuvėlę, kuri pasirodė esanti gana sėkminga. Tuomet nusprendžiau grįžti atgal į mokyklą, nes galėjau susimokėti už mokslą ne visą darbo dieną ir įgyvendinti savo svajonę. Mane visada traukė terapijos ir metodai, palengvinantys žmonių kančias. Tai turbūt paveldėjau iš savo motinos, kuri mūsų kaime buvo gydytoja „ragana“. Būdamas vaikas stebėjau, kaip ji žmonių gydymui naudoja vaistažoles ir senus gydymo metodus, kaip padeda moterims gimdyti ar „sutvarkyti“ sulaužytus kaulus, tad jaučiau, kad tai mano pašaukimas eiti panašiu keliu..
Pirmiausia studijavau masažus, paskui taškinę terapiją, miofascialinio atpalaidavimo ir giliųjų audinių terapiją, taip pat keletą energetinių darbų (Reiki, Prano gydymą, universalų gydymą ir kt.).
Vėliau įstojau į fizioterapijos kolegiją ir baigęs studijas įsteigiau kliniką. Jaučiau, kad nesiūlau savo pacientams pakankamai pagalbos, todėl tęsiau tradicinės kinų medicinos ir akupunktūros studijas. Po kurio laiko taip pat baigiau dvejų metų klinikinės hipnoterapijos specializaciją, tačiau, nors turėjau gerų rezultatų ir mano klinika buvo labai užimta, vis tiek ieškojau daugiau būdų, kaip geriau patenkinti savo klientų poreikius. 1983 m. pakliuvau į autoavariją ir patekau į ligoninę su lūžusiu krūtinkauliu ir sunkiu kaklo sužalojimu. Po aštuonių valandų mane išleido iš ligoninės su kaklo įtvaru ir keliais skausmą malšinančiais vaistais. Mano būklė nepagerėjo bėgant laikui, priešingai, aš visą laiką turėjau nešioti kaklo įtvarą, jaučiau nuolatinę migreną, kaklas buvo sustingęs ir daugelį naktų negalėjau net miegoti. Atsidūriau paciento, kuriam labai reikalingas gydymas, kailyje.
Per ateinančius penkerius metus išbandžiau visus mano žinomus medicinos metodus, alopatinius, papildomus ar alternatyvius, nebuvo tokios vietos, į kurią nebūčiau nuvykęs, ir išbandžiau net daugybę „apgaulės“ metodų, tačiau savo būklės taip ir nepavyko pagerinti. Labai artimas mano draugas, kuris yra ortopedijos chirurgas, tikėjo, kad vienintelis mano problemos sprendimas yra operacija, tačiau aš nebuvau pasirengęs pripažinti, kad nepaisant nesibaigiančių mano ieškojimų terapijos srityje, joks metodas negalėjo man padėti. Po 5 metų nesuskaičiuojamų procedūrų ir beviltiškų rezultatų operacija pradėjo atrodyti kaip vienintelė išeitis!
Tai įvyko tik 1988 m., kai mano klientas pasiūlė man apsilankyti pas Boweno terapijos specialistą. Aš niekada nebuvau girdėjęs apie šią terapiją, nepaisant visų mano atliktų tyrimų! Nedvejodamas paskyriau susitikimą kitai dienai. Labai norėjau ten nuvykti ir sužinoti daugiau apie šią techniką, juo labiau, kad mano klientas man pasakė, kad šios terapijos pagrindinis principas yra: „atstatyti kūną savigydai“.
Tai buvo pats vertingiausias principas, apie kurį kada nors girdėjau! Visą šį laiką gydydavausipas praktikus, kurie versdavo mano kūną daryti tai, ko jie norėjo, tačiau pirmą kartą gavau logišką sprendimą ir kuo daugiau apie tai galvojau, tuo geriau jis skambėjo: „Atstatyti kūną savigydai!“
Kai atvykau į pirmąjį seansą, terapijos specialisto paklausiau, kaip veikia ši technika. Jis atsakė, kad tiksliai nežino, tačiau per pastaruosius šešis mėnesius visų pacientų, kuriuos jis gydė, būklė labai pagerėjo. Man tai buvo pakankamas motyvas. Žinoma, aš vis dar buvau labai skeptiškas. Kai jis pradėjo procedūrą, turiu pripažinti, kad maniau, jog tai buvo tik dar viena apgaulė. Tai buvo labai keista procedūra! Jis keletą kartų palietė mane, labai lengvai ir švelniai, nesiartindamas prie mano probleminės vietos, tada išėjo iš kambario dviems - trims minutėms, tada vėl grįžo ir atliko tuos pačius veiksmus. Tada, praėjus 35 minutėms, jis man pasakė, kad kol kas viskas ir mes pasimatysime po septynių dienų! „Pripažinsiu, kad nelabai norėjau grįžti. Tai atrodė pernelyg paprasta!
Kitas 3–4 dienas jaučiausi labai keistai, tačiau mano didelei nuostabai mano kaklas judėjo šiek tiek lengviau ir penktą dieną kaklo būklė dar labiau pagerėjo. Taigi septintą dieną vėl nuvykau į terapijos seansą ir po dar trijų procedūrų jau galėjau išmesti įtvarą, visiškai pradingo mano kaklo sustingimas, nebejaučiau jokio skausmo ir migrenos ir, svarbiausia tai, kad nebebuvo streso, kuris tapo nuolatiniu mano palydovu per pastaruosius penkerius metus.
Galiausiai po penkis metus trukusių paieškų pagaliau atradau techniką, kuri yra tikrai veiksminga!
Neilgai trukus užsiregistravau į kitą seminarą, kurį organizavo Australijos Boweno terapijos akademija. Tai buvo vienas iš pirmųjų Ossie ir Elaine Rentschųorganizuojamų seminarų Melburne, ir, kaip ir kiekvieno seminaro pradžioje, kursų tvarkaraštis dar nebuvo tinkamai suderintas. Aš jaučiausi sumišęs ir gana neužtikrintas dėl įgytų įgūdžių, tačiau labai norėjau įvaldyti šią techniką. Tad nusprendžiau sekti paskui Ossie ir Elaine aplink Australiją ir pirmaisiais metais dar tris kartus lankiau kursus. Kuo daugiau gilinausi į šią techniką ir ją praktikavau, tuo labiau supratau, kad tai buvo pats geriausias terapinis metodas!
Palikau nuošaly visas kitas technikas ir savo klientams pradėjau siūlyti tik Boweno terapiją. Kai kuriais etapais vadovavau dviems klinikoms ir buvo atvejų, kai per vieną dieną gydydavau 40 žmonių.
Turėjau įvairaus amžiaus pacientų, kai kuriems buvo raumenų-skeleto sutrikimų, kuriuos aš gydydavau kitais būdais, o gauti rezultatai buvo riboti. Jų būklė žymiai greičiau pagerėjo, naudojant Boweno terapiją, ir dažniausiai negalavimai išnykdavo visiškai. Visada buvau nustebintas dėl rezultatų, gautų dirbant su daugybe lėtinių, sunkių ligų, organų ir net emocinių bei psichologinių problemų.
1994 m. „Bowtech“ mane pakvietė prisijungti prie instruktorių rengimo programos. Man tai buvo didžiulė garbė, tačiau kai man buvo leista dėstyti šią techniką Boweno terapijos akademijoje Australijoje, man niekada net nekilo mintis, kad būsiu vienas iš nedaugelio mokytojų, paskleisiančių šią techniką visame pasaulyje.
Pradėjau mokyti šios technikos Australijoje, bet didžiausias noras buvo atsivežti šią fantastišką techniką į Graikiją ir į savo gimtąją šalį - Kiprą. Tik 1999 m. pagaliau pavyko rasti, kas suburtų keletą studentų Atėnuose, kur 2000 m. vasario mėn. pradėjau pirmuosius kursus. Nuo to laiko aš pradėjau keliauti po Europą, rengdamas pristatymus, atlikdamas parodomąsias gydymo procedūras, skelbdamas straipsnius ir dalyvaudamas TV laidose, kad išpopuliarinčiau šią techniką. Tai buvo darbas visu etatu, reikalavęs daug pastangų ir atnešęs nusivylimų, nes nebuvo lengva pragyventi tik iš „lagamino“ ir kiekvieną vakarą miegoti vis kitame viešbutyje. Kiekviena šalis turi savo taisykles ir nuostatus, žmonės turi skirtingą mentalitetą ir skirtingai supranta netradicinę mediciną. Nepaisant to, aš atkakliai stengiausi ir iki šiol sugebėjau pristatyti Boweno techniką 7 šalyse: Graikijoje, Vokietijoje, Rumunijoje, Kipre, Serbijoje, Bulgarijoje ir Filipinuose, įsteigiau nuolatinius biurus ir praktikuojančių specialistų asociacijas, išmokinęs daugiau nei 4000 studentų ir apmokęs 19 „Bowtech“ instruktorių.
Po tiek metų šios technikos praktikos ir mokymų dabar labiau nei bet kada anksčiau esu įsimylėjęs Boweno terapiją. Aš didžiuojuosi kiekvienu nuostabiu savo studento rezultatu, „persikraunu“ su kiekvienu laimingu pacientu ir tikrai tikiu, kad Boweno terapija keičia žmonių gyvenimus. Kaip kad pakeitė ir manąjį!
Andrew Zoppos
Įregistruotas tarptautinis vyresnysis instruktorius ir Australijos Boweno terapikos akademijos („Bowtech“) garbingas narys iki gyvenimo pabaigos